- verpetuotas
- verpetúotas, -a adj. (1) KŽ; M, L, Rtr 1. NdŽ su verpetais, sūkuriuotas: [Pyvesa] vietom tai labai verpetúota ir gili, net ir arklių esą prigėrę Slm. Verpetúotas prūdas, neplaukykis, nuskęsi Šts. Verpetúotas ežeras Brs. Neik į Jūrą plukyties, ana dikčiai verpetúota Kv. Bėga upė verpetuota LTR(Auk). Verpetúotas vė[ja]s Šts. Verpetuotas (orig. verpetotas) SD399, Sut, N, [K]. 2. DŽ1, Šts, Ds su plaukų, šerių verpetais: Vaiko verpetúota galvutė NdŽ. Karvė riebi, net verpetúota Klt. Verpetuotas kiaules dar vadino sukurnietėms – anų šeriai buvo sukurniais susisukę Tv. ║ DŽ, NdŽ, Ds sugulę verpetais, susisukę (apie javus ir kitus augalus): Iš gerumo rugiai buvo verpetúoti Šts. Bulbos tik verpetúotos (labai vešlios) Klt. Verpetúota pieva – žolė išgulus Švnč. Pieva su verpetais, verpetúota Ad. 3. su susisukusiomis linijomis, rievėmis: Lenta iš šiaurės pusės verpetúota, dera šėpams dirbti Šts. Įdžiūvęs beržas kietas, verpetuotas, miklus V.Bub. Keno pirštų oda verpetuota, nereikia pjaustyt trumpai nagų – skaudės galvą LTR(Šn). ║ rumbuotas: Verpetúotas ragas karvės Trk. Verpetúota pusnaga arklio rodo tvirtumą arklio Trk.
Dictionary of the Lithuanian Language.